Pirčių gamyba +37064631341
sauna@pirtys.net

balticsauna.eu ›› Pirciu Vantos

GEROS PIRTIES, SVEIKOS VANTOS!

Nuo seno žinoma, kad lietuviška pirtis ne tik suteikia jėgų ir žvalumo, bet ir padeda gydyti daugelį ligų. Kad ant plautų būtų pakankamai karšta, įkaitę pirties akmenys kartkartėmis negausiai pašlakstomi vandeniu. Jeigu į tą vandenį įpilama gydomųjų augalų – mėtų, eukaliptų, pušų – antpilų arba įlašinama eterinių aliejų, pasklinda malonus aromatas. Kai kas akmenis šlaksto gira arba alumi. Sienas galima šlakstyti pušų antpilu. Pirties oras ir aromatai palengvina kvėpavimą, malšina stresą, palankiai veikia visą organizmą.

Prieš vanojantis, reikia vantą pamirkyti karštame vandenyje, papurtyti ir trumpai palaikyti virš įkaitusių akmenų.

Beržo vantamalšina pavargusių raumenų ir sąnarių skausmus, valo spuoguotą odą, skatina žaizdelių gijimą. Ji labai naudinga astma sergantiems ligoniams, nes išplečia bronchus, pagerina plaučių ventiliaciją, padeda pasišalinti skrepliams. Pasivanojus beržine vanta, kaipmat pasidaro lengviau kvėpuoti. Periantis beržine vanta efektyviai valoma oda; ši procedūra ypač naudinga žmonėms, turintiems pūlingų spuogų. Ji ramina nervų sistemą, padeda išsivaduoti nuo juosmens bei sąnarių skausmų. Vantoms geriausiai tinka šakelės beržų, augančių prie vandens telkinio. Tą pačią vantą galima naudoti du kartus.

       

Ąžuolo vanta – labai naudinga riebiai, spuoguotai odai. Ąžuolo rauginės medžiagos stangrina odą, suteikia jai gražų atspalvį, malšina epidermyje vykstančius uždegiminius procesus. Ąžuolo vantos aromatas neleidžia pernelyg padidėti arteriniam spaudimui. Tada visiems, bijantiems, kad pirtyje nepadidėtų kraujo spaudimas, rekomenduojama vanotis tik ąžuolų vantomis. Ąžuolinė vanta geriausiai masažuoja visą kūną, nes jos šakelės stangrios ir tvirtos. Sausą ąžuolinę vanta iš pradžių reikia 15 – 20 minučių pamirkyti šaltame vandenyje, o paskui 1 – 3 minutes palaikyti labai karštame, geriausiai verdančiame vandenyje. Ta pačia ąžuoline vanta galima pertis 2 – 3 kartus.

      

Dilgėlių vanta – puiki priemonė nuo radikulito. Ji rekomenduojama ir sergant inkstų, sąnarių ligomis. Prieš vanojantis, ši vanta 5 minutes pamirkoma karštame vandenyje, o po to panardinama į šaltą – tuomet dilgėlės nebedegina kūno. Dilgėlių vantos gaminamos gegužės – birželio mėnesiais iš jaunų augalų. Jos džiovinamos pavėsyje. Šios vantos veikia tonizuojamai ir teikia žvalumo, stiprina visą organizmą. Iš dilgėlių paprastai rišamos nedidelės vantos. Kad ,,nenudegintų“ odos, prieš naudojant jas reikia keletą kartų po 2 minutes palaikyti pakaitomis karštame ir šaltame vandenyje. Dilgėline vanta perimasi labai švelniai.

       

Eukalipto vanta – naudinga pertis kamuojant peršalimo ligoms, neuralgijai. Pakaitinta vanta priglaudžiama prie pėdų. Jeigu ji nelabai karšta, galima priglausti ir prie veido – kaipmat palengvėja kvėpavimas. Kadangi eukalipto lapai gana standūs, tai vantą tenka ilgokai mirkyti karštame vandenyje, kad suminkštėtų. Šios vantos gaminamos rugpjūčio mėnesį. Eukalipto vantą, kaitinantis pirtyje, prispaudžiama prie veido ir kvėpuojama pro nosį: šitaip sušildoma gerkle, trachėja ir bronchai.

        

Guobos vanta – ypač veiksminga dažnai skaudant ar svaigstant galvai, šąlant galūnėms. Pasivanojus ja, 4 – 6 saujas guobos lapų kibire užpilti verdančiu vandeniu, atvėsinti iki pakenčiamos temperatūros ir pamirkyti rankas bei kojas.

       

Klevo vanta – tonizuoja, malšina skausmą, padeda gyti nedidelėmis žaizdoms, pasižymi antiseptiniu ir antiuždegiminiu poveikiu. Ši vanta ypač veiksmingai įkaitinta odą ir sugeria prakaitą bei kartu su juo iš organizmo pašalinamas kenksmingas medžiagas. Klevų vantomis perimasi, esant pilnėjančiam Mėnuliui.

       

Lazdynų vanta – naudojama gydant varikozinį venų išsiplėtimą, trofines opas, cukrinį diabetą, kai kurias odos ligas (egzemą bei neurodermitą). Šios vantos ruošiamos ir laikomos taip pat, kaip ir vantos iš kitų rūšių medžių šakelių; jomis pertis geriausia esant pilnėjančiam Mėnuliui.

       

Spygliuočių vantos – gaminamos iš pušų, eglių, kėnių. Tokios vantos padeda greitai normalizuoti kraujotaką. Pastebėta, kad žmonės, kurie reguliariai vanojasi spygliuočių vantomis, ilgiau gyvena. Kad šios vantos būtų švelnesnės, reikia jas nutvilkyti verdančiu vandeniu, po to dar 30 minučių pamirkyti vandenyje ir suvyniojus į skepetą palaikyti ant plautų (galima 5 minutes ant jos pagulėti). Spygliuočių vanta sustiprina bendrąją sveikatos būklę. Tokia vanta ,,išvaro“ iš kūno bet kokį negalavimą.

       

Šermukšnių ir Bitkrėslių vantos – naudinga vanotis sutrikus menstruacijų ciklui ir šlapimo pūslės veiklai. Tonizuojamai veikia visas organizmo sistemas, padeda įgauti žvalumo. Tokiomis vantomis reikia pertis esant pilnėjančiam Mėnuliui.

       

Pelynų vanta – labai palankiai veikia odą, naudinga sergantiesiems skrandžio bei kitomis virškinamojo trakto organų ligomis. Vantos rišamos iš ką tik nužydėjusių pelynų, kol jų stiebai dar neišdžiūvo. Vantos džiovinamos pavėsyje ir laikomos vėsiai.

       

Uosinė vanta – slopina uždegiminius procesus, stabdo kraujavimą, gydo nedideles žaizdas; veiksmingai padeda gydyti reumatą, radikulitą bei atritą. Perintys pirtyje, rekomenduotina uosinę vanta palaikyti prispaudus prie veido ir giliai pakvėpuoti garais – tai ypač naudinga žmonėms, sergantiems viršutinių kvėpavimo takų ligomis.

       

Alksnių vanta – pasižymi sutraukiamosiomis ir dezinfekuojamosios savybėmis, veiksmingai varo iš kūno ,,maudžiančius“ skausmus bei peršalimą.

Jonažolės vanta – naudinga sergant reumatu, skrandžio ir kepenų ligomis.

Šalpusnių ir Kėnio vanta – palankiai veikia plaukus, palengvina kvėpavimą.

       

Kaip vantomis išvaryti ligą?

Vasarą vantą galima pagaminti prieš pat einant į pirtį, žiemą tenka naudoti pagamintą iš anksto. Žalias vantas rekomenduojama džiovinti gerai vėdinamose palėpėse arba balkonuose. Sudžiūvusias reikia sudėti į polietileninius maišelius ir lakyti šaltoje vietoje. Ketinant eiti į pirtį, reikia vantą iš anksto atnešti į šiltą patalpą, kad spėtų suminkštėti.

Prieš vanojantis, vantą pamirkoma karštame vandenyje. Iš pradžių ja nesivanojama, tik kūno link vėduojamas karštas oras. Pirmiausia taip pavėduojamos kojos, sėdmenys, nugara, rankos – nuo kojų galvos link, ir atvirkščiai. Pakartojus tai keletą kartų, jau galima pasivanoti, o vėliau netgi patrinti kūną vanta, viena ranka laikant ją už rankenos, o kita spaudžiant prie kūno lapus. Beje, kiekviena vanta pasižymi tam tikromis gydomosiomis savybėmis.

Žolės vantoms gaminti renkamos jų žydėjimo periodu – vasaros viduryje. Žolynų vantos palankiai veikia nervus, padeda atsipalaiduoti, mažina kraujospūdį, malšina galvos skausmą, išplečia odos poras, ją stangrina ir lygina. Reguliariai vanojantis tokiomis vantomis, ne tik sustiprinama sveikata, bet ir pagražėjama. Galima paeiliui vanotis atskirų augalų vantomis.

Neturint vantos, galima vanotis sulankstytu rankšluosčiu. Svarbu jį sulankstyti taip, kad vanojant pagriebtų kuo daugiau karšto oro. Pasivanojus reikia kūną pamasažuoti ir patrinti rankšluosčiu.

Į vandenį, kuriuo šlakstomi pirties krosnies akmenys, galima įpilti alaus arba augalų tirpalo – tuomet pasklis aromatingi garai.