Pirčių gamyba +37064631341
sauna@pirtys.net

balticsauna.eu ›› Pirties Projektavimas

Pirties projektavimas:

Visų pirma reikia numatyti aiškų skaičių žmonių, vienu metu galinčių būti pirtyje ,priepirty, kokia bus planiruotė ir kur statysite pirtį. Svarbu žinoti, ar garinėje bus kaitinamasi pasyviai, ar bus aktyviai periamasi vantomis. Jei pirtis planuojama tradiciniam pėrimuisi, reikia pagalvoti, ar jos garinė bus patogi pirtininkui. Gali atsitikti, kad pirtininkas būsite Jūs! Jei pirtis statoma poilsiautojams priimti, svarbu suplanuoti ir pagalbines poilsio patalpas, numatyti tinkamą šildymą, pakankamą kiekį karšto vandens. Tokiai pirčiai nelabai tinka arba visai netinka dauguma vandens ar oro šildytuvų, dušo maišytuvų, kabinų. Netinka ir tradiciniai kanalizacijos sprendimai.
Labai svarbi ir būsimosios pirties aplinka. Kuo toliau, tuo labiau yra vertinamas poilsis po pirties, tad reikia pagalvoti, ar bus pakankamai vietos laisvai pasėdėti, atsipūsti, ar pirties mėgėjų netrikdys pašalinių žvilgsniai.

Pirties vieta; 

Pagrindinė taisyklė projektuojant pirtį - vieta. Nuo vietos priklausys ir pasato forma. Bet apie formas vėliau. Pirčiai statyti tinkamiausia vieta netoli vandens (upės, ežero, tvenkinio, šaltinio ar šulinio), kad nereikėtų jo nešti iš toli. Taip pat svarbu, kad būtų geras nuotakumas nešvariam vandeniui iš pirtiesišbėgti. Taigi neapsiriksite parinkę aukštesnę sodybos vietą pirčiai statyti. Anksčiau pirtys buvo statomos atokiai nuo gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, daugiausia rytinėje sodybos pusėje, siekiant sumažinti gaisro pavojų. Buvo renkama aukštesnė sklypo vieta, kad geriau nutekėtų nešvarus vanduo.
Jeigu sklype ar šalia yra vandens telkinys, pirtis tikriausiai bus statoma šalia jo. Pakrančių apsaugos zonose, kurios yra 5-25 m pločio, galima statyti ne didesnę kaip 25 kv. m asmeninio naudojimo pirtį, be rūsio, ne aukštesnę kaip 4 m, pirties statybą suderinus su regiono Aplinkos apsaugos departamentu. Didesnę pirtį galima statyti 100 m atstumu nuo vandens telkinio kranto arba, jei yra vandens telkinio šlaitas, 50 m nuo viršutinės šlaito briaunos. Privalomi atstumai iki kaimyninių sklypų ribų nurodyti lentelėje. Arba galima įsigyti laikinus statinius: pirtys m41, pirtys m14.
Pirties vietą lemia ir sklypo reljefas. Būtina suplanuoti, kaip į pirtį bus tiekiamas vanduo, elektra ir šalinamos nuotekos, židinio vieta, kubilui vieta, terasos arba pavėsinės vieta. Jei pirtyje, jos nenaudojant, nebus palaikoma teigiama temperatūra, kiekvieną kartą po pirties kūrenimo reiks iš vandentiekio sistemos išleisti visą vandenį. Kartais pirtis statoma šalia gyvenamojo namo ir pajungiama prie namo šildymo sistemos. Tarp namo ir pirties įrengiama lengvai išardomų ir surenkamų konstrukcijų veranda, kuri vasarą tampa pastoge. Šioje verandoje galima įrengti baseiną, sporto salę arba poilsio patalpas. Pigiausiai kainuoja įrengti pirtį, kai vanduo į ją pumpuojamas iš šalia esančio vandens telkinio ar šulinio arba tiekiamas laikinu vandentiekiu

Pirties dydis 

Taigi jei sprendimas statyti pirtį kaip atskirą statinį jau priimtas, kitas žingsnis - apsispręsti dėl jos koncepcijos ir konstrukcijos.

Pirtis turi būti nei per didelė, nei per maža. Pagrindinės patalpos: prieangis, drabužinė, poilsio kambarys, peryklą. Šeimyninė pirtis turi būti ne mažesnė kaip 10m2(išoriniai išmatavimai 3,5x3,5) . Mažiausia pirtis gali būti 1,8x2m (su nedidele krosnele ir gultais, bei statinės ar kubilais šiltam ir šaltam vandeniui). Vis dėlto geriau rinktis šiek tiek didesnį (erdvesnį) plotą - 280х240 cm.

Mažiausi rekomenduojami prieangio išmatavimai: 1,4x2,3m. Prieangis turi turėti gera apšvietimą ir tai turi būti patalpa be skersvėjo. Patartina suprojektuoti suolus, stalą, persirengimo vietą , bei vietą malkom sudėti , ir Jūsų prieangis bus jaukus ir patogus. Pirties lubos turi būti ne žemesnės nei 2-2,25 m.

Komfortiškesnė pirtis, turinti ne mažiau kaip tris patalpas (pirtys M14): garinė, dušinė ir priepirtis (persirengimo kambarys). Jų dydžių santykis turėtų būti 1: 1,5 : 2 - pats didžiausias plotas turėtų būti skiriamas  priepirčiui. Pačioje pirtyje (garinėje) retai būna daugiau nei 2-3 žmonės, optimalus jos dydis toks, kai vienam patogu gulėti, o kitam - stovėti šalia ir vanoti gulintįjį.
Apsisprendžiant dėl pirties dydžio reikia apgalvoti, kokio tipo bus pirtis, kiek asmenų paprastai ją naudosis. Vienam žmogui pirtyje dažniausiai skiriama 1,3 kv. m. Anksčiau buvo rekomenduojama priepirčiui skirti perpus mažiau vietos nei pirčiai, tačiau dabar, pirtį naudojant poilsiui, priepirtis dažnai įrengiamas didesnis. Statant pirtį galima suplanuoti norimo dydžio papildomas patalpas poilsiui, laisvalaikiui leisti. Patartina įrengti prieangį, kad priepirtis būtų šiltesnis.

 

Priepirtyje turi būti užtektinai vietos persirengti, atsisėsti ir rūbams pakabinti (kabykla arba kabliai sienose). Drabužinėje (priepirtyje) turi būti ne tik patogu persirengti, bet ir ilsėtis tarp užėjimų į pirtį. Vadinasi, reikalingi suolai (geriausiai du) ir stalas (o kur pasistatysite alų?). Patalpa turėtų būti apšildoma. Tai galima pasiekti, pirties krosnį įrengus taip, kad priepirtį šildytų krosnies šonas. Galima ir pakurą įrengti iš priepirčio pusės.

Pereinama pirties arba saunos schema naudojama labai dažnai (pirtys M41), bet tai paaiškinama tuo, kad standartinis rąstų arba pjautos medienos ilgis 6 m. Greta išdėstytos patalpos trūkumų neturi, be to, patalpas galima suplanuoti santykiu 1 :1,5: 2, ir galimas didelis krosnies įrengimo sprendimų pasirinkimas. Galima pastatyti antrą krosnį priepirčio kūrenimui žiemos periodu. Prisiminkime auksinę pirties taisyklę: garinėje karšta, dušinėje šilta, o priepirtyje - vėsu.  

Visas pirties patalpas apšildant viena krosnimi, galima pasiekti auksinės taisyklės įgyvendinimą žiema, o štai vasara karšta bus visose patalpose. Daug patogiau priepirtyje pastatyti papildomą krosnį specialiai žiemai ir suderinti ją su pagrindine krosnimi, norint naudoti bendrą kaminą

Peryklą 

Vanojimo procesas yra individualus, todėl čia vienu metu nesusirenka daug žmonių. Optimalus dydis yra apie 7-9m2. Dėl didelio kiekio drėgmės reikia itin geros patalpos ventiliacijai, skirti dėmesį oro cirkuliavimui, o baigus pertis tinkamai pasišalintų drėgmė. Minimaliai reikia įrengti dvi angas priešingose sienose, vieną neaukštai  virš grindų, skirta šviežio oro padavimui, kitą - karšto oro išleidimui. Angos turi būti lengvai atveriamos ir uždaromos. Reikia siekti priversti karštį palikti kaitinimosi patalpą, užtikrinti pastovų diegines prieteklį. Jei nesate tikri, kad sugebėsite tai atlikti savarankiškai, geriau patikėkite šį darbą profesionaliems pirtininkams.  Mažesnės pirties durys padės geriau išlaikyti šilumą. Remiantis priešgaisriniais reikalavimais durys būtinai turi atsidaryti į išorę. Pirties plautai negali būti siauresni negu 400mm pločio. Geriausias plotis sėdint 900mm, gulint ne mažiau 600mm, gulint sulenkus kelius ilgis 1500mm, gulint ištęsus kojas ilgis 2000mm, Aukštis tarp gultų 350-500mm, aukštis nuo gultų iki lubų – ne mažiau kaip 1000mm, Geriausia gultus gaminti iš Drebulės, Liepos, Juodalksnio.

Jeigu gultai, bus pagaminti iš kieto medžio pvz. ąžuolo, jie per daug įkais ir dėl to ant tokių gultų galima bus nusvilti. Tarp gulto lentų patartina palikti tarpus , prakaitas ir vanduo turi lengvai nutekėti žemyn. Nuo sienos paliekamas 30-50mm tarpas oro cirkuliavimui.

 

Piešinėliuose parodyti pirties planavimo pavyzdžiai, kaip nedideliame plote galima sutaupyti erdvės ir racionaliai ją išnaudoti.

Maža pirtis. Nežiūrint „žaislinių" matmenų,( 6m ilgio ir 3,5m pločio) ji turi visas tikros pirties savybes ir puikiai tiks nedideliam sodo sklypui. Ją sudaro vienodų matmenų priepirtis ir pirtis. Priešais įėjimą pastatyta nedidelė terasa su stogeliu.

 

Kitas pirties variantas pakartoja pirmąjį variantą, bet leidžia rinktis komponavimą pagal sklypo sąlygas. Terasos plotas padidintas iki 7 kv.m.

Ypač patrauklus variantas , kuriame telpa dar ir dušo patalpos. Visos patalpos  turi atskirus įėjimus iš bendros terasos. Be to, padidintas priepirčio plotas (8,0 kv.m.) leidžia jį įrengti kaip poilsio kambarį. Įėjimą į dušinę galima įrengti ir iš priepirčio.

Vienas iš didesnių pirties variantų 6mx6m su nedideliu II a

Žinoma, planuojant pirties patalpas, svarbiausia yra atsižvelgti į savo poreikius ir norus, prisimenant, kad pirties dydis ir plano sudėtingumas yra vieni iš pagrindinių bendroje statybos kainoje. Svarbu žinoti ir teisinius statybos reikalavimus. Net jeigu ir esate tikri dėl statybos teisėtumo, visada patartina prieš jas pradedant kreiptis į savo vietos savivaldos įstaigą.
Mes galime pasiūlyti  nedideles pirtis, kurios statomos be pamatų, tiesiog ant įrengtų atramų. Jos teisiškai patenka į laikinųjų statinių kategoriją Pirtys M14, M41, M39, M50. Tokia pirtis yra pigesnė, paprasta, ją lengva transportuoti į norimą vietą, tačiau pasirinkus tokį variantą vietos kūrybai nebelieka.

Rąstinės pirtys 


Pirties statyba prasideda nuo pamatų. Didesnėms pirtims pamatai būtini. Mažesnes  M14, M41 galima statyti ant atramų iš akmenų, betono ir t. t. Pigiausiai kainuoja įsirengti sekliuosius juostinius arba stulpynius gręžtinius pamatus. Svarbu tarp pamatų ir sienų įrengti gerą hidroizoliaciją. Rastai turi būti aukščiau negu 200mm nuo žemės paviršiaus, dažniausiai vienas pirties kampas būna pakeltas 200mm kiti 500-600mm.
Pirtį, kaip ir bet kurį kitą pastatą, galima statyti iš įvairių konstrukcijų. Tradiciškai labiausiai paplitusios yra rąstinės pirtys. Rąstinė pirtis graži, natūrali, puikiai dera prie aplinkos, pirties viduje sukuriamas geras mikroklimatas. Rąstai - laiko patikrinta medžiaga. Pirtims tinka spygliuočių mediena, kuri mažiau bijo drėgmės, tačiau naudojama ir lapuočių. Svarbiausia, kad mediena būtų sveika, be puvinio ir tinkamai paruošta. Geriau statyti iš džiovintų iki 18-20 proc. drėgnio rąstų. Galima statyti ir iš drėgnų rąstų, tik verta atminti, kad drėgnų rąstų sienos dažnai sėda net iki 10 proc., rąstai džiūdami išsikraipo ir sienose atsiranda plyšių, dėl to pirties statyba užtrunka, nes po surinkimo reikia natūraliai džiovinti, o išdžiūvus kokybiškai užkamšyti plyšius.
Rąstus geriausia palikti natūralius, nedažytus ir neimpregnuotus, išskyrus apatinį vainiką, kurį būtina apsaugoti nuo puvimo.

 

Galima statyti karkasinę pirtį. Tokios pirties sienų konstrukcija sudėtingesnė, todėl ypatingą dėmesį reikia skirti statybos darbams, kuriuos būtina atlikti technologiškai teisingai ir kokybiškai. Trys pagrindiniai dalykai turi būti įrengti nepriekaištingai - gerai įrengta šilumos ir garo izoliacija, užtikrintas lengvas vandens garų pasišalinimas iš konstrukcijos į išorę.
Montuojant šilumos izoliaciją būtina atsiminti, jog šilumą sulaiko ne pati izoliacinė medžiaga, o jos porose, kapsulėse ar tarp plaušų uždarytas nejudantis oras. Bet koks oro judėjimas medžiagoje, ypač jos vidiniame paviršiuje labai sumažina arba visiškai panaikina termoizoliacijos efektą. Taigi izoliacinė medžiaga turi būti prigludusi prie vidinio paviršiaus, o išorėje turi būti įrengta vėjo izoliacija ir ventiliuojamasis oro tarpas.
Labai kruopščiai reikia įrengti garo izoliaciją pirties viduje. Geriausiai ją daryti kelių sluoksnių su užlaidomis jungimo vietose ir montuojant jos nepažeisti. Taip pat kruopščiai reikia izoliuoti kampus, sienų ir lubų sandūras. Tarp garo izoliacijos ir vidinio pirties apkalos turi būti kelių centimetrų oro tarpas, kuriuo laisvai cirkuliuotų oras ir džiovintų ten esančią drėgmę. Cirkuliacijai užtikrinti kalant vidaus dailylentes paliekami tarpai grindų - sienų ir sienų - lubų sandūrose.
Pastaruoju metu populiarėja įvairios šilumą atspindinčios plėvelės. Kai tokia plėvelė sudaryta iš polimerinio ir šilumą atspindinčio sluoksnio, ją galima naudoti ir kaip garo izoliaciją. Pagrindinis reikalavimas įrengiant tokią izoliaciją - šiluma, prieš atsispindėdama nuo plėvelės, turi sklisti oru. Po pirties apkalu naudojant šilumą atspindinčią plėvelę, gali tekti padidinti oro tarpą, atsižvelgiant į plėvelės gamintojo reikalavimus.
Karkasinė pirtis prišyla greičiau nei rąstinė, kadangi rastai akumuliuoja dalį šilumos.
Mūrinių pirčių reta. Jos dažniausiai mūrijamos iš akmenų, keraminių plytų ar blokelių. Statant mūrinę pirtį, kaip ir karkasinę, pagrindinį dėmesį reikia skirti šilumos ir garo izoliacijai.

 

Taigi norint turėti savo pirtį, reikia viską gerai apgalvoti, suplanuoti ir nuspręsti, ką daryti pačiam, o ką patikėti profesionalams. Tuomet pirties statyba bus malonus kūrybos procesas, o ne dar vienas galvos skausmas.