Pirčių gamyba +37064631341
sauna@pirtys.net

balticsauna.eu ›› Pirties Reikmenys

KOKIĄ PIRTĮ PASIRINKTI?

Pirties procedūros labai palankiai veikia organizmą. Nuo karščio pagausėja prakaitavimas, išsiplečia kraujagyslės, atsipalaiduoja raumenys, suaktyvėja kraujotaka ir apykaitos procesai, todėl pasišalina daug kenksmingų medžiagų, šlakų ir pagerėja maistinių medžiagų pasisavinimas. Štai kodėl po pirties pagerėja nuotaika, savijauta ir išvaizda.

Daugelis žmonių reguliariai vaikšto į pirtį, bet vieni renkasi lietuvišką, kiti suomišką (sauną), treti turkišką (hamamą). Yra ir tokių, kurie mėgsta įvairias egzotiškas pirtis.

Praktiški patarimai

Daugeliu veiksmingumu pasižymi pirtyje naudojami įvairūs tepalai, kompresai, pavilgai, įtrynimai – gerai išgarintą ir atpalaiduotą kūną visos šios priemonės veikia ypač palankiai. Labai naudinga pirtyje po garo procedūrų užsiimti fiziniais bei kvėpavimo pratimais (priepirtyje ar poilsio kambaryje).

 

 

PIRTIES REIKMENYS

Einant į pirtį, regis, svarbiausia pasiimti rankšluostį, plaušinę, muilo ir vantą. Iš tikrųjų pirties ,,atributų“ yra gerokai daugiau. Pasidomėkime ką, patyrusių pirtininkų teigimu, būtina turėti pirtyje, norint joje ne tik nusimaudyti ir pasivanoti, bet ir apsaugoti sveikatą, patirti kuo daugiau malonumo.

Kepurė. Daugelis pirmą kartą į lietuvišką pirtį susiruošusių žmonių nepagalvoja, kad pirtyje gali prireikti kepurės. Patalpoje esant 70 - 100℃ temperatūrai, būtina pasirūpinti, kad galvos temperatūra išliktų normali (36,6℃). Jai pridengti tinka bet kokia kepuraitė, nebūtinai iš veltinio ar storo vilnonio audinio, kaip įprasta manyti. Svarbu, kad ji gerai saugotų galvą, ausis ir kaktą nuo karščio, bet praleistų orą, nes galvos odai būtina kvėpuoti. Po kiekvieno apsilankymo pirtyje kepurę patartina išskalbti.

       

Paklodė. Pirtyje priverstų dvi paklodės: kad vienai peršlapus būtų galima maloniai įsivynioti į kitą – dar sausą. Tinkamiausia laikoma grobinė, bet tinka ir medvilninė. Pirtyje panaudotas paklodes rekomenduotina ne tik išskalbti, bet ir pavirinti.

       

Šlepetės. Savos pirties medinėmis grindimis galima vaikščioti ir basomis kojomis, bet einant į bendrą pirtį būtina atsinešti šlepetes. Geriausia gumines, nes jos higieniškos, lengvai dezinfekuojamos ir neslysta vaikštant šlapiu paviršiumi.

       

Rankšluostis.  Į pirtį patartina atsinešti du rankšluosčius, geriausia didelius kilpinius, į kuriuos lengva įsisupti ir kurie gerai sugeria drėgmę.

       

Kilimėlis. Bendroje pirtyje yra būtinas, bet jis praverstų ir savoje pirtelėje. Tinka bet koks – ir paprasčiausias flanelinis, ir drobinis, prikimštas kvapių žolelių, tik ne sintetinis.

       

Pirštinės. Žmonės, mėgstantys vanotis, paprastai į pirtį atsineša kumštines pirštines, kurios saugo rankas nuo karščio ir nuotrynų. Tam geriausiai tinka pirštinės, pasiūtos iš natūralaus audinio.

       

Muilas ir plaušinė. Yra neatskiriami pirtininko reikmenys. Baigus kaitintis ir pertis, kūną reikia nuplauti su muilu, trinant jį plaušine, geriausia – iš natūralaus pluošto. Idealus variantas – plaušinė iš liepos karnų: prieš ją naudojant pirmą kartą, reikia 5 – 10 minučių pamirkyti verdančiame vandenyje.

       

Žmonės, kurie reguliariai maudosi pirtyje, paprastai yra žvalūs, energingi ir niekada nesiskundžia sveikata. Beje, sveikatos ir žvalumo jiems suteikia ne tik maudynės, bet ir pirtyje atliekamos procedūros, sukeliančios gausų prakaitavimą ir išvalančios visą organizmą. Jos ypač naudingos šiais laikais, kai žmogaus organizmas dėl blogos ekologijos greičiau užsiteršia. Tad kiekvienam šiuolaikiniam žmogui, ypač miestiečiui, kuriam medikai nėra uždraudę pirties, derėtų joje reguliariai maudytis, kaitintis ir vanotis.

Veikiant aukštai temperatūrai, atsiveria odos poros, pro kurias su prakaitu pasišalina druskos ir sunkieji metalai.

Siekiant kuo gausesnio prakaitavimo pirtyje, nereikia daug gerti, nes skysčių perteklius gali sutrikdyti inkstų veiklą. Skysčius prakaituodamas organizmas išskiria iš kraujo. Tad norint suaktyvinti apsivalymo procesus, užtenka kūną kaitinti, vanoti, plauti ir trinti plaušine. Jeigu visa tai daroma teisingai, suaktyvėja kraujotaka bei medžiagų apykaita, pagerėja kvėpavimas, atsipalaiduoja raumenys ir nervų sistema, normalizuojasi visos organizmo funkcijos. Reguliariai daromos pirties procedūros padeda išsaugoti gerą sveikatą ir lengviau ištverti stresus. Sužvarbus kūnui, laiku pasikaitinus pirtyje galima išvengti net beprasidedančios peršalimo ligos, kuriai kitokiais būdais retai pavyksta užkirsti kelią. Beje, pavėlavus, t.y. pasireiškus aiškiems peršalimo simptomams, pirtis gali tapti nenaudinga ir net pavojinga.

Prieš kaitinantis, reikia nusiimti visus metalinius daiktus (papuošalus, akinius ir kt.). Po kiekvieno pasikaitinimo būtina pailsėti, atsipalaiduoti, atsigerti. Nepratus prie pirties karščio, t.y. lankantis joje pirmą ar antrą kartą, nepatartina kaitintis daugiau kaip 2 – 3 kartus po 5 minutes. Pripratus galima kaitintis ir ilgiau. Tačiau visus veiksmus būtina atlikti nuosekliai: trumpam (2 – 3 minutės) palįsti po šiltu dušu bei pailsėti, pasikaitinti ir pasivanoti; palįsti po vėsiu dušu, trečią kartą pasikaitinti bei pasivanoti; galiausiai vėl nuplauti kūną po šiltu dušu.